Tėvas sielvartauja dėl vaiko praradimo

tėvas sielvartauja dėl vaiko praradimo

Milda Karklytė. kaip tinkamai reaguoti į vaiko pyktį?

NaujienosStraipsniai Netektys ̶ pagalba globojamam vaikui Netektys — tai mums brangių žmonių praradimas dėl jų mirties, skyrybų, jų išvykimo gyventi į užsienį, sveikatos praradimas dėl ligos, traumos ar dėl natūralaus senėjimo proceso, savosios vertės praradimas dėl patirtų patyčių mokykloje, tėvas sielvartauja dėl vaiko praradimo tėvų šeimoje, prarasto darbo, padarytų klaidų ar nesėkmingai susiklosčiusių santykių.

Kai kurioms netektims, kurios laikomos tikėtinomis, mus paruošia gyvenimas, mes visi žinome, kad teks baigti mokyklą ir atsisveikinti su suolo draugu, tikime, kad vaikai užaugs ir išskris iš tėvų lizdo, žinome, kad amžinai nepavyks išsaugoti jaunystės ir senstant mūsų kūnas pasikeis, o kažkada teks laidoti savo tėvus.

Tačiau skaudžiausios ir sunkiausiai išgyvenamos yra netikėtos netektys, kurioms mes nesame pasiruošę, kurios mus užklumpa staiga, netikėtai, ir skirtingai nuo kitų žmonių, kuriuos tokios netektys aplenkia. Vaikas, atskirtas nuo tėvų ir patekęs į globą, paprastai išgyvena skaudžias netikėtas netektis: prigimtinės teisės augti savo biologinėje šeimoje, bendrauti su tėvais, broliais, seserimis, seneliais bei kitais jam svarbiais artimaisiais.

tėvas sielvartauja dėl vaiko praradimo numesti svorio griežtą grafiką

Jis netenka galimybės gyventi jam pažįstamoje, savoje namų aplinkoje, draugauti su kiemo vaikais, bendrauti su kaimynais, lankyti  savo darželį ar mokyklą. Net sunku suvokti, kiek praradimų ir pokyčių išgyvena ir ką jaučia vaikas, perkeltas į kitą šeimą.

Lietuvoje žinomos krizių įveikimo psichologės O. Polukordienės teigimu, vaikus atskyrus nuo tėvų, jų išgyvenami jausmai bei jų pobūdis artimas jausmams, kuriuos išgyvena vaikai, netekę tėvų dėl jų mirties. Tai reiškia, kad globėjai susiduria su kraštutinai traumuojančiomis vaikų netektimis bei jas lydinčiais kriziniais sielvarto jausmais: liūdesiu, pykčiu, kaltės jausmas, nerimu, baime, neviltimi.

Tai teikia vilties, kad bet kokią krizę, netektį, galima įveikti ir pradėti gyventi be to, ką praradome.

Kai maža širdelė liūdi…

Todėl globėjo vaidmuo, jo pagalba lemia, kaip vaikas įveiks šias netektis, adaptuosis naujoje šeimoje, kaip gebės kurti naujus santykius ir ateityje sėkmingai įveiks naujas netektis, kurios neišvengiamai laukia mūsų visų. Netekties įveikimui didelę įtaką turi kultūrinė aplinka ir kiek joje yra įprasta reikšti savo jausmus, rodyti sielvartą.

Esame užaugę visuomenėje, kurioje atvirai liūdėti, blogai jaustis, juolab sielvartauti, nedera. Taip vaikui įskiepijama norma nerodyti savo tikrų jausmų.

Ką vaikai išgyvena netekties metu? Šie jausmai dažnai pasireiškia pasyviu, prislopintu ar asocialiu ir agresyviu elgesiu; gali jausti kaltę, gėdą — kad blogai elgėsi su mirusiuoju ar negerai apie jį galvojo; jaučia tėvas sielvartauja dėl vaiko praradimo pyksta ant mirties, Dievo, ant kitų žmonių, ant mirusiojo ar savęs ; gali pasireikšti mokymosi, dėmesio, atminties problemos; galimi fiziniai negalavimai; miego problemos, nemiga, košmarai; vaikas gali pradėti daugiau nerimauti dėl kitų savo artimųjų. Vaikas savarankiškai dažnai negeba įvertinti įvykusio fakto reikšmingumo, taigi emocinės reakcijos į kritinius gyvenimo įvykius tiesiogiai priklauso nuo aplink jį esančių suaugusių žmonių reakcijų. Tuomet ir kyla klausimas, kieno problema yra vaikų sielvartas?

Tyrimais nustatyta, kad vaikas, sulaukęs penkiolikos metų, jau būna išgirdęs daugiau kaip 23 raginimų nerodyti liūdesio ir nesijausti blogai, nes tai nepriimtina. Ir jei šie jausmai neišleidžiami į išorę, jie kaupiasi viduje ir neišgyventas sielvartas virsta kūno, dvasinėmis, socialinėmis problemomis, mokymosi ir elgesio sunkumais.

John W. Įsivaizduokite garpuodį, pilną vandens ir pastatytą ant kaitrios ugnies.

Pagalba šeimai praradus vaikelį

Vanduo įkaista ir užverda, susidarę garai išleidžiami pro angą, garpuodis išleidžia garsą ir mes žinome, kad temperatūra puodo viduje labai pakilo.

O dabar įsivaizduokite, jei to paties garpuodžio anga būtų užkimšta kamščiu, neleidžiančiu išeiti susikaupusiai garų energijai.

ajith svorio metimas ar tekila verčia numesti svorio

Galime numatyti  koks stiprus viduje susidarytų slėgis. Greičiausiai garpuodis neatlaikytų slėgio ir įvyktų sprogimas.

vidutinio amžiaus vyras negali numesti svorio jokio svorio metimas tik coliais

Tikriausiai ne kartą esame girdėję tokį patarimą, galbūt juo pasinaudoję ar davę jį kitiems. Globėjai dažnai, susidūrę su gedinčiu vaiku, būtent taip bando spręsti situaciją.

Knygos tėvams bei globėjams apie vaikus ir paauglius

Susidaro pavojinga iliuzija, kad tai padeda, tačiau veikla atitraukia nuo netekties sukelto skausmo, tėvas sielvartauja dėl vaiko praradimo jausmai yra tiesiog užgniaužiami. Vaikas, kuriam netektis pati savaime yra didžiulė permaina, apsunkinamas dar papildomais pokyčiais, prigalvojant jam naujų, neįprastų veiklų, būrelių. Ypač jei vaikas iki tol nebuvo veikli asmenybė, bandymas paversti jį tokiu, jam bus dar vienas didžiulis gyvenimo pokytis, kurį jam reikės įveikti.

Natūraliai po skaudžios netekties apima sąstingis, nuolatinis ar epizodiškas, kuris atitraukia nuo kasdienės veiklos, kad būtų galima pasinerti į skausmą, o ne atsiriboti nuo jo, ir taip jį išgyventi.

Nors niekam neteko girdėti raginimų  nesijausti gerai.

Knygos tėvams bei globėjams apie vaikus ir paauglius

Visiškai suprantama džiaugtis, juoktis, šypsotis, jei įvyko kas nors malonaus, gero. Tai tas pats, kas sėsti į automobilį su nuleista padanga ir nieko nedarant tikėtis, kad oras pats savaime į ją sugrįš. Įvairūs autoriai, nagrinėjantys netekčių psichologiją, bando išskirti rizikos faktorius, kuriems esant netekčių įveikimas gali būti komplikuotas. Yra nustatytas liūnas paradoksas tėvas sielvartauja dėl vaiko praradimo kuo geresni, brandesni ir abipusiu supratimu grįsti santykiai siejo žmones, tuo natūraliau įvyksta susitaikymas dėl netekties.

Vaikams ypač būdingas gėdos, kaltės jausmas, kai dėl susidariusios situacijos jie yra linkę kaltę prisiimti sau.

Tokia nuolatinė filmo peržiūra neleidžia vaikui susitaikyti, išgyventi šią netektį bei judėti į priekį, kaip numesti svorio ilgalaikis savo gyvenimą naujoje šeimoje.

Artimųjų mirtį patyrusio vaiko psichologinis portretas dr. Vaikas atskiruose savo raidos tarpsniuose neišvengiamai patiria vienokias ar kitokias netektis, tačiau skaudžiausia iš jų yra vieno iš tėvų mirtis Webb, Pfeffer ir kt. Tokia netektis reiškia didžiulius pokyčius vaiko įprastinėje veikloje.

Kaip galima padėti vaikui? Patyrus netektį natūralu jausti, išgyventi  įvairiausius jausmus. Vaikas, patekęs į globą, savo tėvams gali jausti tėvas sielvartauja dėl vaiko praradimo prieštaringus jausmus: meilę ir pyktį, ilgesį ir nusivylimą.

slauga numesti svorio

Paprastai pykčio jausmas — dažniausias netekties palydovas. Labai svarbu vaikui leisti suprasti, kad visi jo jausmai, susiję su netektimi, yra visiškai normalūs, kad visi tai išgyvena ir jausmai gali būti skirtingi. Vaiko jausmų normalizavimas — tai tėvas sielvartauja dėl vaiko praradimo vidinis leidimas jam gedėti.

Birželio 4 d.

Svarbu vaikui padėti suprasti jo sumišusius jausmus, juos įvardinti, bei išreikšti žodžiais. Nuo seno buvo žinoma, kad ašaros padeda įveikti sielvartą. Tai rodo senieji laidotuvių papročiai, kai buvo kviečiami raudotojai, kad visus pravirkdytų. Dabar per laidotuves artimiesiems siūlomi raminamieji vaistai. Tačiau net tėvas sielvartauja dėl vaiko praradimo nustatyta, kad sielvarto ašarų cheminė sudėtis yra kitokia nei džiaugsmo ašarų.

Kai sielvartauja vaikai...

Sielvarto ašaros turi medžiagų su raminančiuoju efektu. Vadinasi, net pati gamta mums padeda, tačiau neretai mes ją atmetam. Tačiau efektyviausia pagalba vaikui, gali būti tiesiog globėjo buvimas šalia, besąlyginis vaiko jausmų priėmimas, leidimas verkti, pasakymas, kad ašaros gali padėti ir jų nereikia jų gėdytis.

Vaikui išgyvenant netektį dėl atskyrimo nuo tėvų, kitas svarbus  netekties įveikimo žingsnis yra jo santykių su tėvais ar kitais jam svarbiais žmonėmis, peržvalga ir atsiprašymas.

Kai sielvartauja vaikai

Globėjai neturėtų vengti su vaiku pokalbių apie jo praeitį, priešingai, jie turėtų vaiką paskatinti prisiminti gražius, prasmingus išgyvenimus, susijusius su jo tėvais, nes kiekvieno vaiko, turinčio net ir labai skausmingą patirtį, gyvenime buvo 40 metų riebalų nuostoliai, linksmų akimirkų, kurias verta prisiminti.

Taip pat svarbu paskatinti vaiką atsiprašyti tėvų už tai, dėl ko jis jaučiasi kaltas, nes kaip buvo minėta, vaikai linkę dėl įvykių kaltę prisiimti sau.

tėvas sielvartauja dėl vaiko praradimo

Atsiprašyti galima mintyse, garsiai kalbantis su savimi, maldose, laišku, o pasak John W. James, užbaigtis geriausiai pasiekiama tada, kai atsiprašoma garsiai, girdint bent vienam žmogui. Ko gero svarbiausias ir sunkiausias paskutinis netekties įveikimo etapas- atleidimas. Atleisti — reiškia atsikratyti apmaudo, nuoskaudų skriaudėjui ir liautis tikėjus kitokia ar geresne praeitimi.

  • Dūžta jų viltys, svajonės ir ateities lūkesčiai.
  • Kai maža širdelė liūdi…
  • Straipsniai Kai maža širdelė liūdi… Artimo žmogaus netektis, mylimo šunelio, kačiuko ar kito augintinio mirtis, tėvų skyrybos ir net išsikraustymas gyventi į kita vietą gali sudrebinti vaiko pasaulį.
  • Vaikinas, kuris valgė McDonald ir numesti svorio
  • Тот потерял дар речи.
  • Skyrybos „apkarpo“ vaikystę - Mamos Žurnalas
  • Беккер попросил дать ему картонную коробку, и лейтенант отправился за .

Atleidimas leidžia pašalinti praeities sukeltą skausmą. Globėjas, kuris padeda vaikui atleisti savo tėvams, nejausti jiems pykčio, nuoskaudos, neapykantos, padeda jam priimti savo istoriją, pamilti ir mylėti save. Dalia Bloznelienė.

Galbūt jus domina